Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos organizacijos kultūros samprata
Bendroji dalis
Garliavos Juozo Lukšos gimnazija (buv. Garliavos III – čia vidurinė mokykla) jauniausia bendrojo ugdymo vidurinė mokykla Garliavos mieste. Ji buvo įkurta 1992 m.
Kilus idėjai Garliavoje steigti naują ugdymo įstaigą, miesto visuomenė pasiūlė jos bazėje kurti naujo tipo, aukštesnio mokymo lygio mokyklą – gimnaziją. Tam pritarė ir respublikos bei rajono švietimo vadovai. Mokykloje buvo nutarta neformuoti pradinių klasių, leista dirbti viena pamaina. Atsižvelgiant į mokyklai keliamus tikslus tapti gimnazija, buvo suformuluoti tikslai, numatytos veiklos kryptys ir prioritetai, kuriamas mokyklos bendruomenės demokratinis bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo mikroklimatas, mokyklos įvaizdis ir tradicijos. Po kelių intensyvaus darbo metų mokyklai buvo suteiktas pilnas humanitarinio ir realinio profilio statusas.
1994 m. gimnazijai buvo suteiktas legendinio partizano Juozo Lukšos vardas. Gimnazijai atsivėrė galimybė vykdyti plačią pilietinio, patriotinio ir sociokultūrinio moksleivių ir visuomenės ugdymo programą. Gimnazija tapo neformaliu Garliavos kultūros centru. Čia buvo įkurtas memorialinis Juozo Lukšos – Daumanto muziejus, katalikiško ugdymo centras, Lietuvos ir užsienio lietuvių rezistencijos studijų centras, rajoninis moksleivių savivaldos ugdymo centras ir pan. Gimnazija ėmė palaikyti glaudžius ryšius ir gauti nuolatinę intelektualinę bei materialinę paramą iš įvairių Lietuvos ir užsienio fondų, organizacijų, privačių rėmėjų. Gimnazija vykdė plačią sociokultūrinę programą – tvarkė Garliavos aplinką, Jonučių kapines, Juozo Lukšos žuvimo vietą, partizanų kovas menančias vietas, lankė ir globojo vienišus senelius, našlaičius, organizavo visuomenei poilsio vakarus, kursus, seminarus ir t.t. Gimnazijoje organizuojamos įvairios mokslinės ir dalykinės konferencijos, susitikimai su žinomais visuomenės veikėjais, buvusiais rezistentais.
Gimnazistai, jau nuo pirmųjų mokyklos ir vėliau nuo gimnazijos gyvavimo metų, išsiskyrė aukštu žinių lygiu, reikšmingais pasiekimais rajono, respublikos ir tarptautiniuose projektuose, konkursuose, olimpiadose, sportinėse varžybose.
Filosofija ir bendrosios nuostatos
Atsižvelgiant į visuomenei tenkančius dabarties iššūkius ir Valstybės ilgalaikės raidos strategijose apibrėžtus prioritetus, Švietimo įstatymo ir kitų švietimo, ugdymo įstaigų veiklą bei ugdymo procesą reglamentuojančių dokumentų nuostatas, gimnazijai tenka ši misija:
- padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę patirtį ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą;
- padėti mokiniams ir mokytojams įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinių technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį, ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui;
- laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą;
- užtikrinti gimnazijos bendruomenės narių (mokytojų – mokytojų, mokinių – mokinių, mokytojų – mokinių, mokytojų – mokinių tėvų, mokytojų – techninio personalo, mokinių – techninio personalo ir kt.) santykių demokratiškumą, dinamiškumą, remiantis tarpusavio pagarbos, tolerancijos, pasitikėjimo principais;
- padėti mokiniams ir darbuotojams įgyti reikiamus civilinės saugos ir pilietinio pasipriešinimo įgūdžius bei ruoštis, iškilus grėsmei, ginti tėvynę.
Gimnazijos vizijos siekiniai:
- moderni ir atvira, visiems prieinama ugdymo įstaiga, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti sąlygas gimnazijoje ugdytis įvairių mokymosi lygių bei gebėjimų mokiniams ir sudaryti sąlygas baigti gimnaziją visiems pažangiai besimokantiems ugdytiniams;
- siekianti aukštesnės darbo ir ugdymo kokybės, didžiausią dėmesį skiriant dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam moksleivių brendimui bei pasirengimui gyventi savarankiškai.
Gimnazijos iššūkis:
- padėti mokiniams suprasti svarbiausius tautinio, humanistinio ir demokratinio gyvenimo bei bendrabūvio vertybes ir tendencijas;
- išmokinti juos kaupti, kritiškai vertinti ir panaudoti įvairiapusišką informaciją, kuri padėtų moksleiviams tobulėti asmeniškai bei skatintų juos tobulinti visuomenę ir mus supančią aplinką.
Gimnazijos siekis:
- sukurti tokią aplinką, kurioje visi bendruomenės nariai galėtų saugiai jaustis, mokytis ir dirbti
- skatinti nepriklausomą mąstymą ir pagarbą kiekvienos asmenybės ypatumams, gebėjimą suprasti šalia esantį asmenį, rodyti pagarbą vieni kitiems, plėtoti tarpusavio santykius ir bendradarbiavimą
- ugdyti poreikį ne tik gilinti ir kaupti žinias, bet ir vystyti savo intelektą ir talentą
Vertybės:
- Humaniškumas, persmelkiantis mokytojų, mokinių ir jų tėvų, santykius, visą ugdymo turinį.
- Demokratiškumas, išlaisvinantis kiekvieno bendruomenės nario asmeninę iniciatyvą ir reikalaujantis asmeninės atsakomybės.
- Pilietiškumas, skatinantis visų gimnazijos narių bendruomeniškumą, visuomeniškumą, savanorystę ir toleranciją.
- Kultūrinis atvirumas, palaikomas tautinio ir tarptautinio savitumo bei bendravimo dermę, lemiantis ugdymo turinio paslankumą ir įvairovę.
- Atsinaujinimas, skatinantis aktyvumą, novacijų taikymą, asmeninį ir profesinį tobulėjimą, kvalifikacijos kėlimą, informacinių klastočių bei kitokių pramanų atpažinimą, pasipriešinimą ideologinėms, fizinėms ar kitokioms provokacijoms.
Veiklos principai:
Gimnazijos veiklos principai grindžiami pagrindinėmis tautos, Europos ir pasaulio kultūros vertybėmis: asmens nelygstamos vertės ir orumo, artimo meilės, prigimtinės žmonių lygybės, žmogaus laisvių ir teisių, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių teigimu.
Tradicijos:
Gimnazijoje, atsižvelgiant į jos statusą, profilį, pasirinktas veiklos kryptis bei principus susiformavo ir savitos bendruomenės tradicijos:
Rugsėjo mėn. - švenčiama Mokslo žinių šventė, minima Juozo Lukšos – Daumanto žūties diena.
Spalio mėn. – organizuojama šventė „Ačiū Tau, mokytojau”.
Lapkričio mėn. – vykdomas moksleivių tarybos projektas „Bendraamžis bendraamžiui“, skirtas pasaulinei jaunimo dienai, minima Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena, Lietuvos Konstitucijos diena, vykdoma akcija, skirta tarptautinei Tolerancijos dienai.
Gruodžio mėn. – vyksta mokytojų, mokinių ir jų tėvų Adventiniai bei Kalėdiniai susikaupimo vakarai, akcijos “Gerumą kiekvienam”.
Sausio mėn. – vyksta Lietuvos Laisvės dienos minėjimo renginiai.
Vasario mėn. – minima Lietuvos valstybės atkūrimo (Vasario 16-osios) diena, organizuojama abiturientų Šimtadienio šventė, renginiai, skirti Lietuvių kalbai (nuo vasario 16 iki kovo 11 d.).
Kovo mėn. – organizuojamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (Kovo 11-tos) minėjimas šventė, įteikiamos Juozo Lukšos – Daumanto stipendijos buvusiems aktyviausiems ir pasižymėjusiems gimnazijos abiturientams, vyksta renginiai „Savaitė be patyčių“.
Balandžio mėn. – minima Gimnazijos įsteigimo diena.
Gegužės mėn. – minima Spaudos atgavimo diena, Europos diena, organizuojama partizanų pagerbimo šventė, visuomenės ryšių su kariuomene diena, Paskutinio skambučio šventė.
Birželio mėn. – organizuojamos netradicinio ugdymo dienos, išvykos, turistiniai žygiai, vasaros stovyklos, mokslo metų užbaigimo šventė.
Liepos mėn. – organizuojama Brandos atestatų įteikimo šventė, išleistuvės.
Gimnazijos moto “ IEŠKANTYS KELIĄ SURANDA, SIEKIANTYS SAULĘ PASIEKIA”
